Šiandien pamaldose mąstėme apie artėjančius Dydžiojo penktadienio įvykius. Įvykius, kurie pakeitė žmonijos istoriją: „Su šakomis rankose pradėkite iškilmę“ ir „pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio“. Bet „vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių.“. „Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo. Pradėjus valgyti, jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“. Jis „parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“. Ir Jis buvo išduotas pabučiavimu. Tą naktį visi Juo pasipiktino ir išsiginė. „Vertas mirties!“…
Ateina diena, kai skausmo pilna – verkia vėl mana širdis.
Aš klausiu kodėl man skauda ir vėl, ant kelių sukniubęs pravirkstu…
Jei atimtum, Dieve, skausmą iš manęs,
Ar būčiau aš tada teisus?
Jei atimtum, Dieve, skausmą iš manęs,
Ar būčiau mylimas sūnus?