Liepos 17-18 d. išsiruošėme į baidarių žygį kartu su pas mus atvykusiia amerikiečių komanda. Po liūčių 🙂 Net nežinojome, kad tai gali būti pavojinga. Sužinojome apie tai jau grįžę į Vilnių. Visiškai sveiki ir gyvi bei labai patenkinti!
Bet nuo pradžių. Pirmadienio rytą mašinomis išvykome iš Vilniaus į Kurklius. Oras nedžiugino, bet mes nepasidavėm. Atvykę buvome perspėti, kad Virintos upė pasidarė pakankamai pavojinga, galima apvirsti. Tiksliau 100 procentų, kad apvirsime. Bet mes gi ne lūzeriai, kad apvirstume! Plauksim! Dvi atkarpas: pirmoji 2 valandas, sustojimas mūsų stovyklavietėje ir, jei norėsim, antroji 3 valandos. Aišku norėsim! Išplaukėm. Lietus plovė, 4 baidarės iš 7 apvirto, šaltam upės vandeny pabuvojo kai kurie po 15 minučių, nuplaukė daiktai: kepurė, kroksai, neperšlampama striukė. Kadangi kai kas buvo toks alkanas, kad pasiėme su savim ir sumuštinių (dvejų valandų plaukimui iki sustojimo, na, be abejo, galima ir išalkti rimtai pagalvojus), ir šiaip daiktų visiems gyvenimo atvejams, tai teko po plaukimo prie laužo džiovinti ir daiktus, ir sumuštinius. Po pirmos 2 valandų plaukimo atkarpos mes rimtai apsvarstėm, pagalvojom, pasitarėm ir… nutarėme, kad gana mums tų įspūdžių ir maudynių, laikas į pirtį! Na o po pirties koks jau plaukimas 🙂 Tik karšta arbata, makaronai su dešrelėmis ant laužo, įspūdžiai, bendravimas, žaidimai, palapinių statymas, laužas iki vėlumos…
Kitą rytą mus pažadino nuostabus oras ir be abejo kava. Po to dar buvo košė ant laužo, maudynės upėj, žaidimai, palapinių surinkimas ir kelionė į Vilnių. Reziumuojant: buvo pavojinga, bet laaaabai smagu! Mums patiko. Amerikiečiams irgi. Bent jau taip sakė 🙂
Akimirkos:
